Tandem umiejętności

III Komanda

1677 Views
1 savaite

Mūsų vardai yra Dominyka ir Ana-Marija. Mes susipažinome prieš penkerius metus. Šiuo metu esame bendraklasės ir – kas svarbiausia – labai geros bičiulės. Mokantis vienoj mokykloj, labai daug laiko praleidžiame drauge – būname kartu, aptariame mūsų pomėgius ir tradicijas. Tačiau ligi šiol mums nekilo minčių pasidalyti savo tautų kultūromis.

Apie šį projektą sužinojome iš istorijos mokytojos. Susidomėjusios juo, nusprendėme dalyvauti. Kodėl? Kadangi šis projektas mums yra ne tik būdas susipažinti su artimomis kultūromis, bet ir galimybė įsigilinti į savo tautų kultūras.

  • Untitled

    Taip greitai prabėgo 8 savaitės dalyvavimo projekte ,,Gebėjimų mainai“. Paskutinis musų darbas buvo kupinas gerų emocijų, nuotaikos ir džiaugsmo. Ana Marija nusprendė suorganizuoti man ekskursiją, kurioje atliko tikro gido vaidmenį. Nors šį miestą pažįstu labai gerai, tačiau šio fantastiško nuotykio pamiršti negalėčiau, kadangi buvo įdomu ir labai linksma. Ana Marija prieš vykstant į ekskursiją labai jaudinosi, susimąstydavo ne kartą apie tai ar pavyks jai atlikti gido pareigą, ar sugebės mane sudominti savo žiniomis apie Lietuvos sostinę. Mūsų kelionės maršrutas prasidėjo nuo svarbiausios, mano manymu, vietos – Aušros Vartų. Tai išskirtinė vieta, kurioje gali sutikti įvairių tautybių žmonės, tačiau visus juos vienija tikėjimas. Nuo čia ir pradėjome ekskursiją po Vilnių. Norite sužinoti kur buvome ir ką aplankėme?  Siūlome pažiūrėti vaizdo medžiagą…

  • 7

    Kaip jau minėjome ankstesniuose pranešimuose, valstybės ir tautos istoriją sudaro daug faktorių. Tarp jų – praeities įvykiai, garsios asmenybės ir jų poelgiai. Šią savaitę Ana Marija atskleidė vieną iš savo gebėjimų, supažindino mane su pinigų kolekcionavimu, apiforminimu ir pristatymu.  Nuo 5 klasės Ana Marija rinko monetas ir banknotus įvairių pasaulio šalių, vėliau tai tapo jos hobiu, ji pradėjo domėtis numizmatika ir bonistika t. y. monetų ir banknotų kolekcionavimu. Savo archyve ji turėjo ir lietuviškus pinigus, apie kurios ji man daug papasakojo, buvau nustebusi, kiek daug ji žino apie savo šalies istoriją, kiek įdomių faktų gali papasakoti apie žymias Lietuvos asmenybes, įvykius, kurie liko įamžinti ant pinigų. Taip supratau, kad  tai dideli ir be galo įdomus užsiėmimas, reikalaujantis kruopštaus ir atsakingo darbo. Diena praėjo labai turiningai, likau sužavėta, kilo mintis turėti tokį pat hoby.



  • 6 spotkanie

    Vėliava, herbas ir himnas – tai iškirtiniai kiekvienos valstybės  simboliai. Su vienu jų susipažinome šią savaitę. Tai – Lenkijos herbas. Raudoname lauke pavaizduotas karūnuotas baltasis erelis. Dominyka pasiūlė jį nupiešti, kad galėčiau šį Lenkijos simbolį geriau įsiminti. Taigi Dominyka pasidalino su manimi (Ana Marija) gebėjimu gražiai piešti – parodė pakankamai greitą bei patogų būdą piešiniui sukurti. Dominyka piešia labai gražiai, turi tam talentą, keletą metų lanko dailės mokyklą.

    Susipažinimas su Lenkijos simbolika pasirodė mums linksmas, suteikė man galimybę prisiminti vaikystę (jau seniai nelaikiau rankose pieštukų ir flomasterių :))


  • Norint pažinti tautą svarbu suprasti jos kalbą, susipažinti su jos istorija, asmenybėmis, išgarsinusiomis savo šalį pasaulyje, su jos kultūra, tradicijomis, valstybės simboliais, tačiau pažinti tautą linksmai galima per muziką ir šokius.

    Šokis – tai menas, išraiškos priemonė, ankstyviausia žmonių saviraiškos forma. Vienu judėsiu galima pasakyti daugiau negu šimtu žodžiu.

    Kiekvienoje šalyje yra savo šokio stiliai bei jų variacijos. Lenkų tautai būdingų šokių yra gana daug (mazurka, krakoviakas, oberekas ir t.t.), tačiau mes savo žvilgsnį nukreipėme į Oginskio polonezą. Taip susipažinome ne tik su vienu iš lenkiškų šokių, bet ir žinomo lenkų kilmės kompozitoriaus asmenybe bei kūryba.


  • Kulinarinė tradicija tampa svarbia kultūros ir tapatybės dalimi, panašiai kaip nacionaliniai rūbai, nacionalinė vėliava ir kiti simboliai, todėl šią savaitę kalbėjome apie tradicinius lenkiškus patiekalus. Dominyka papasakojo kaip gaminami tradiciniai lenkų virtuvės patiekalai, pasidalino savo šeimos receptais. O ragauti šių patiekalų nuvykome į geriausią restoraną Vilniuje ,,Ponas Tadas“. Čia mums buvo pasiūlyta labai daug lenkiškų patiekalų, tarp kurių buvo: bigos (raūgintų kopūstų ir įvairių rūšių rūkytos mėsos troškinys), kotlet schabowy (kiaulienos kepsnys), ir žinoma, żurek: tradicinė lenkų virtuvės sriuba, gaminama iš rugių raugo, patiekiama su bulvėmis, dešra ar kietai virtu kiaušiniu, kartais patiekiama duonos kepaliuke. Smagiai praleidome laiką. Tai buvo puiki proga ne tik skaniai papietauti, bet ir gera galimybė susipažinti su lenkiškos tautos istorija, pasidomėti jų papročiais ir sužinoti daug įdomių faktų apie lenkišką virtuvę ir jų tradicijas.


  • Šią savaitę laiko skyrėme susipažindinimui su Lietuvos istorija. Įsigilinome  į Didžiosios Lietuvos kunigaikščių biografijas, jų gyvenimo būdą. Pamatėme senovines iškasenas, sužinojome daug mums ligi šiol nežinomų  istorinių faktų. Būtent apsilankymas Valdovų rūmuose padėjo mums pažinti šią istoriją.


  • Svarbiausias tautos palikimas – jos kalba. Išmokyti žmogų kalbos per savaitę yra neįmanoma, tačiau paaiškinti jos pagrindus, tikrai galima. Taigi nusprendėme pradėti nuo lenkų kalbos nagrinėjimo (kadangi abi gyvename Lietuvoje, kur oficiali kalba lietuvių, kurią žinome gerai). Šioje nuotraukoje aš (Dominyka) aiškinu Anai-Marijai lenkų kalbos ypatumus.

    Nacionalinė literatūra -patikimas šaltinis, iš kurio galima pasisemti žinių apie tautos likimą, tradicijas, istoriją. Mokydamiesi mokykloje, mes per lietuvių literatūros pamokas nagrinėjame mūsų šalies autorių kūrinius. Tuom paragintos nusprendėme įsigilinti į lietuvių literatūros kūrinių veikėju portretus-sužinoti jų gyvenimo būdą, vidinio pasaulio ypatumus. Taip pradėjomė pažintį su tautos vertybėmis.



To Top